Šilumos mėgėjai vertina vilnonius mezginius, ypač artėjant žiemai. Močiutės megztų kojinių turime turbūt visi, o va megztos adata mūsuose vis dar yra egzotika (ir turbūt tokia liks).
Pirmą kartą susidūrę su mezgimu adata dažnai pastato ausis. „Mezgimas su adata? Kaip?“ Ogi pasirodo seniai seniai, kai dar neturėjome virbalų, kojinės, pirštinės, kepurės ir kiti šilti dalykai būdavo mezgami adata. Iš esmės tai yra daugybės mazgelių raišiojimas ir tokiu būdu megztas mezginys nebus toks tamprus ir purus kaip mums įprastas, tačiau man asmeniškai šitaip nusimegzti kojinę ar pirštinę atrodo daug paprasčiau nei suvaldyti penkis tam tikslui skirtus virbalus, todėl praradę viltį turėti savo pačių megztas kojines gali pamėginti šį būdą. Skandinavijos šalyse mezgimas adata tebėra plačiai naudojamas, o pas mus su juo susidurti tenka tik istorinėje rekonstrukcijoje. Tiesa, skirtingai negu mezgant virbalais, padarius klaidą mezgant adatą ardymo procesas užtruks gerokai ilgiau nei mezgimo. Yra buvę, kad pritrūkusi kantrybės ardyti aš paprasčiausiai „netinkamą“ mezginio dalį nukirpau. Pliusas – jokių „nubėgusių“ akių, mezginys nesiardo taip, kaip mezgant virbalais ar neriant vąšeliu.

Taigi, mums reikės:
- Vilnonių siūlų.
Pradedantiesiems rekomenduočiau imti kuo storesnius, geriau jei jie būtų susukti iš dviejų ar trijų gijų (vėliau paaiškinsiu kodėl). Žinoma, galima imti ir sintetinius siūlus, ir net ploną virvutę (čia jau nebereikia rūpintis jų gijų skaičiumi)
Skirtingai nei mezgant virbalais, ar neriant vąšeliu, megsime ne „iš kamuoliuko“, bet atsivynioję ir atsikirpę gabalą siūlo. Man patogiausias – du ar tris kartus ilgesnis siūlas nei per visą į šonus išskėstų rankų ilgį. Kaip siūlui pasibaigus prijungti naują siūlą, paaiškinta straipsnio apačioje.
- Adatos mezgimui.

Adata mezgimui gali būti pagaminta iš įvairiausių medžiagų. Seniau jos būdavo daromos iš kaulo, rago, medžio ar pan., o šiandien parduotuvėse galima nusipirkti metalinių ar plastikinių. Adata turi būti buka todėl, kad proceso metu nesusibadytumėte pirštų, kitaip jis gali tapti ganėtinai skaudžiu. Parduotuvėje apie mezgimą adata taip pat gali būti negirdėję, todėl tiesiog prašykite bukos adatos. Kiek teko girdėti, jas naudoja darant kitus tekstilės dirbinius (berods kilimus ar pan.).

Iš kairės į dešinę: kaulinė, dvi raginės ir parduotuvinės metalinės adatos

Kaip viskas vyksta:

1) Į adatą įsiveriame atsikirptą siūlą. Kadangi mano turimi siūlai buvo ploni, įsivėriau dvigubą. Atkreipkite dėmesį, kad adata nėra kilpoje (tai svarbu!).

2) Toliau surišame paprasčiausią mazgą ir jo neužtraukiame iki galo. Jei įsivėrėte dvigubą siūlą, rekomenduočiau mazgą rišti tame gale, kuriame yra palaidi galai, o ne kilpa (paaiškinime, kaip prijungti naują siūlą, pamatysite kodėl).

3) Mazgelį užtraukiame įsidėję adatą.

Toliau trauksime adatą rodyklės kryptimi. Labai svarbu, kad likęs siūlas būtų po adata taip, kaip pavaizduota nuotraukoje. Apskritai ši dalis labai panaši į mazgelio užtraukimą baigiant ką nors siūti.

4) Ištraukus adatą ir siūlą (neužveržkite!) turėtų gautis kažkas tokio, kaip pavaizduota nuotraukoje.

5) Toliau lygiai taip pat darome antrą „dygsnį“.

6) Čia daugmaž vaizdas padarius kelis „dygsnius“

ir apmezgus visą ratuką.

Iš esmės tokiu būdu taip pat galima megzti, tačiau bent man procesas pasirodė beprotiškai ilgas (nes mazgiukai maži) ir nuobodus. Todėl dabar parodysiu vieną paprasčiausių – Oslo dygsnį. Jis vadinamas pagal tai, kokioje vietoje buvo rastas pirmas archeologinis radinys megztas tokiu dygsniu.

XIV a. netoli Upsalos rastas mezginio fragmentas.

Šiais laikais megzta kepurė Oslo dygsniu.

Šiais laikais Yorko dygsniu megztos kojinės.

Šiais laikais Mamen dygsniu megztos pirštinės.

O tų dygsnių begalė, greičiausiai daug jų atsirado mezgėjoms paprasčiausiai primiršus, ką rodė mama ar kaimynė ir „išradus“ arba paprasčiausiai pridėjus kažką savo. Šį kartą susikoncentruokime į Oslo dygsnį, kitus palikdami ateičiai.

7) Taigi, pabaigę pirmąjį ratą, jį užbaigiame adatą durdami jau nebe į kilpelę, o į pirmąjį „dygsnį“, ir šįkart jo iki galo neužtraukiame.

8) Visą tą reikalą suspaudžiame tarp nykščio ir rodomojo piršto. Nuotraukoje siūlo „takas“ parodytas punktyru. Kad būtų aiškiau, palyginkite 9 ir 10 nuotraukas.

9) Tada tą susidariusią kilpelę lenkiame į save ir užmauname ant nykščio. Labai svarbu, kad siūlas eitų po kilpa, o ne ant kilpos. Leiskite jam laisvai gulėti ant kairės rankos.

Šioje nuotraukoje matosi vaizdas nuo nykščio nuėmus rodomąjį pirštą.

Na ir pradedame megzti Oslo dygsniu!

Oslo dygsnis

10) Bedame adatą į sekančią pirmos eilės kilpelę

11) Toliau adatos galiuku užkabiname prieš tai esančią kilpelę (tik ne tą, kuri yra užmauta ant nykščio)

12) Nuvedame adatą toliau po ant rankos „gulinčiu“ siūlu

13) Viską tvirtai suspaudžiame tarp nykščio ir rodomojo piršto ir ištraukiame adatą rodyklės kryptimi (tik neužveržkite iki galo)

14) Susidaro kilpa („senoji“ kilpa pažymėta raudonai)

15) Tada nuo nykščio nukeliame senąją kilpą ir, atsargiai tempdami už juoda rodykle pažymėtos naujosios kilpos siūlo vietos, ją užtraukiame, o naują kilpą prie nykščio pritraukiame tempdami už likusio palaido siūlo

Vaizdas iš priekio...

...ir iš viršaus.
Toks tas Oslo dygsnis.

16) Toliau kartojam nuo 10 žingsnio: adata užkabinam sekančią pirmos eilės kilpelę, tada kątik užtrauką senąją kilpą

nuvedame adatą po ant rankos gulinčiu siūlu ir adatą vėl ištraukiame.

Toks vaizdas turėtų būti numezgus du dygsnius

Toks vaizdas turėtų būti numezgus daugmaž visą „eilutę“.
Atkreipkite dėmesį, kad „eilučių“ čia kaip ir nėra – mezginys sukasi spirale.

Numezgus dar toliau.

Pastaba:

Kadangi mezginį reikia platinti, kartais į vieną ankstesnės eilutės kilpą reikia padaryti du dygsnius. Šioje vietoje (daugmaž „pirmoje“ eilėje) paprastai dedu po du dygsnius į kas antrą kilpą, tačiau kiek platinti priklauso nuo siūlų storio, mazgo kietumo ir mezgamo daikto, todėl kada į kilpą įmegzti du dygsnius, o kada po vieną, kiekviena mezgėja turbūt turi „pajusti“. Panašiai kaip ir neriant vąšeliu, jeigu mezginio kraštai riečiasi, o dar neturėtų, platiname, jeigu mezginys „raukšlėjasi“, vadinasi platinti nereikėtų, o galbūt netgi teks mezginį paardyti ir mažiau platinti šiek tiek anksčiau. Siauriname analogiškai – užuot įmezgę po mazgą į kiekvieną ankstesnės eilutės kilpelę, įmezgame į kas antrą ir t.t.

Pynelės mezgimas

Pynelė reikalinga norint išgauti įvairesnes mezginio formas, pavyzdžiui, nusimegzti ne tik paprastą apvalią kepurę, bet ir kojines ar pirštines. Taip pat ir pačią kepurę galima pradėti megzti ne nuo viršugalvio platinant, bet ir nuo pynelės, siaurinant mezginį į viršų.
Metodika labai paprasta: darydami įprastą dygsnį tiesiog neužkabiname „sekančios“ kilpelės mezginyje.

A) Kabiname tą kątik užtrauktą kilpelę.

B) Tada įprastai vedame adatą po ant nykščio užtraukta kilpa ir siūlu, ir adatą ištraukiame.

Nusimezgę reikiamo ilgio pynelę, ją prijungiame prie mezginio megzdami jau anksčiau išmoktą dygsnį kabinant „sekančią“ kilpelę.
Notraukose matosi kaip šis metodas pritaikytas mezgant pirštinę.

Norėdama išmegzti nykštį, toje vietoje siūlą prijungiau taip, kaip jis jungiamas nesiveliančiais siūlais (žr. aprašymą kaip prijungti naują siūlą žemiau).

Kaip prijungti naują siūlą

A) Jei mezgėte vilnoniais siūlais iš dviejų ar trijų gijų:
Šis būdas, paremtas vilnos polinkiu veltis, yra mano mėgstamiausias: juo naudojantis mezginyje nelieka jokių siūlgalių, kuriuos vėliau reikėtų slapstyti.

1) Senojo ir naujojo siūlo galus išardome.

2) Susukame juos tarpusavyje.

3) Sudrėkiname ir tvirtai suspaudę patriname / pakočiojame tarp delnų ir – voila – siūlas susivėlė!
Taip prijungti siūlą galima ir mezgant virbalais ar vąšeliu. Tiesa, šis būdas su daug gijų turinčiu šilkinio švelnumo alpakos vilnos siūlu man nepavyko...

B) Jei mezgėte sintetiniais siūlais, virvute ar kitkuo, kas nesivelia:
Kad būtų aiškiau, čia naudoju dviejų spalvų siūlus.

1) Likusį senojo siūlo galą perkelkite į „blogąją“ mezginio pusę ir ten pat įtvirtinkite naująjį siūlą.

2) Naująjį siūlą prakiškite po kilpa ant nykščio (atminkite, siūlas visada turi būti po ant nykščio esančia kilpa ir gulėti ant jūsų kairės rankos)

C) Jei mezgėte dvigubu siūlu:
Čia paaiškės, kodėl siūliau jums megzti pradėti nuo to galo, kuriame yra du siūlgaliai.

1) Į likusią kilpą įverkite naują siūlą.

2) Likusius jo du palaidus galus įverkite į adatą.

Pastaba:

Kadangi pabaigus šį siūlą patogios kilpos nebeliks, antrą kartą teks naudotis kuriuo nors iš pirmųjų dviejų naujo siūlo prijungimo būdų.

Parengė: Elena