Mėlžolė (Isatis tinctoria) – vienas iš svarbiausių ir labiausiai paplitusių indigo pigmento turinčių augalų. Patys seniausi archeologiniai radiniai (sėklos ir jų piešiniai) siekia neolito laikus.

Kilęs Viduržemio jūros pakrantės regionuose, augalas išplito į Vakarų Aziją, Kaukazą bei visą Europą. Apie tai byloja radiniai iš Austrijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos, Baltijos jūros regiono. Daugybė Europos šalių dažus importavo iš klestinčių mėlžolės auginimo centrų, kurie telkėsi Prancūzijoje, Italijoje, Anglijoje ir Vokietijoje. Pastarojoje net atsirado terminas „Mėlžolės džentelmenai“ – taip apibūdinami tie, kurie iš šio verslo susikrovė milžiniškus turtus, o Prancūzijos regionas Languedoc įgavo Mėlžolės kamuoliukų šalies pavadinimą.

Mėlžolė – dvimetis, nereiklus, Brassicaceae šeimos augalas. Pirmais metais primena rūgštynės krūmelį ir užaugina keliolika ar keliasdešimt pailgų, iki 30cm ilgio ryškiai žalių lapų. Būtent juose ir kaupiasi mėlynas indigo pigmentas. Antrais metais pasirodo ne tik lapai, bet ir iki 1 m aukščio stiebas su geltonais žiedais, kurie žydi nuo birželio iki rugsėjo. Dabar pigmento lapuose labai mažai, tad jie nenaudojami. Dauguma dažytojų vos tik pasirodžiusius žiedynų stiebus nukerpa, pasilikdami tik kelis stiprius augalus sėkloms. Šitaip yra nemaža tikimybė, kad ir antrais metais mėlžolės lapai turės pigmento.

Mėlžolė lauke sėjama atšilus orams, praėjus paskutinėms šalnoms. Nereikėtų auginti ten, kur prieš tai buvo kiti kopūstiniai augalai. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, derlingame dirvožemyje.

Prieš sėjant rekomenduojama pamirkyti vandenyje per naktį ir nesodinti giliai, tik vos pabarstyti žeme.

Kambaryje daiginama kovo – balandžio mėnesiais ant saulėtos palangės. Savo vazonėlius laikiau uždengtus plastikiniais maišeliais, kasdien purškiau vandeniu, tad išdygo per 5-15 dienų. Kai kurie daigai pasirodė ir vėliau. Iš viso užaugo apie 80% sėklų.

Pakankamai paaugę sodinukai perkeliami į lauką, sodinami apie 30cm atstumu vienas nuo kito. Jeigu nėra tiek vietos, galima palikti mažesnius tarpus, tačiau tada ir augalai užaugs šiek tiek mažesni.

Mėlžolė mėgsta šarminį dirvožemį, tad savaitę prieš sėjant į žemę rekomenduojama įdėti šiek tiek kalcio oksido (CaO). Išgautas pigmentas nudažys tamsesne mėlyna spalva, jei augalas gaus daug azoto, tad galima naudoti atitinkamas trąšas.

Lapai skinami liepos – rugsėjo mėnesiais. Kartais auga ir iki lapkričio, tačiau pirmos šalnos sunaikiną pigmentą, tad reikėtų neuždelsti. Geriausia vienu kartu nukirpti visus lapus nuo vieno augalo, paliekant kiek įmanoma ilgesnius stiebelius.

Vienas didelis augalas užaugina maždaug 700 g lapų. 1 kg lapų gali sukaupti 1-4 g pigmento. 1 g pigmento, priklausomai nuo dirvožemio kokybės ir šilumos, gali nudažyti apie 20 g pluošto. Tad rekomenduoju sodinti bent 10 augalų, kad vėliau iš nudažytų siūlų galėtumėt nuvyti juostą ar numegzti kepurę.

Parengė: Raminta